&&&

Santrauka:
bijau pamilti vienumą
Gyvenu dabar vienas:
stebiu
sprogstančią karklo šakelę,
žilstančius plaukus galvoj,
ilgiuos naktimis žmonių šurmulio,
klegesio, alaso, juoko visų
ir bijau pamilti vienumą.
pagulbis

2007-03-14 19:16:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-03-19 10:45:12

atpažįstamas.

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-03-15 15:46:04

o ta vienuma visai nieko...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-03-15 10:40:15

Leido prisiminti ano tūkstantmečio dainos žodžius „vienumoje... su visais" (na jiedine so vsiemi).
Gal to ir galėčiau palinkėti (nes vienuma-vienatvė-vienišybė tampa pavojinga kreive žemyn).
Ir dar: „žilstančius" perskaičiau kaip „žylančius" (daugiau gyvybinės išraiškos, mažiau „s" :-)
Sėkmės, barde!

Vartotojas (-a): Glesumėlė

Sukurta: 2007-03-14 23:27:32

:) Pažystamas jausmas...
Menas yra mylėti vienatvę ir save vienatvėje... bet kol to neišmokstame, mes negalime giliai pamilti nieko kito... nes bijome...
kai nebelieka baimės, tada... ateina laisvė :) ramybė ir gylis.. :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-03-14 22:10:30

...labai romantiškas ir labai puikus...

Anonimas

Sukurta: 2007-03-14 19:44:01

:)
o aš priešingai-
linkiu jos neįsimylėti, nes
labai jau negatyviai jus
tai veikia,
išgyventas darbas, puiku