Nušvito rytas saulės spinduliu lange,
Panorau vėl aš pamatyt kaip tu šypsais.
Juk Tavo šypsena tokia nepaprasta...
Lyg pieva nutvieksta ji spindinčiais žiedais.
O Tavo auksu nulieti ilgi plaukai,
Net tamsią naktį sutemoj jie švyti,
Ir žmonės lenkia galvas prieš Tave žemai,
Ir Tavo širdį nori užvaldyti.
Bet Tu lieki tik man ištikima!
Nors daug geresnį už mane turėt gali!
Atėjusiems iš niekur lieki svetima,
Ir ką gi Tu žmoguj kaip aš randi?...
Bet klausimų neklausiu jau savęs,
Nes gyvenu pasauly šiam tik dėl Tavęs.
Silent_Project
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-13 23:01:45
Kūrinys jausmingas. Ir ne tiek banaliai, kad jo neskaityčiau. Atradau momentėlių, kurie leidžia neabejoti, kad tobulėsi, o kiti kūriniai bus labiau ištobulinti.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-13 21:43:03
Perkėliau Į JAUSMUS, nes
čia jų daugiau vyrauja ir jiems daugiau skiriama dėmesio.