Santrauka:
Atsiminiau kažkada kaime matytą seną tuščią trobelę...
Stūkso kaimo pakrašty
sena pakrypusi trobelė.
Atsimena ji gerus laikus,
kai po aslą bėgiojo vaikai,
kai molinėje krosnyje
garuodavo duonos kepalai.
Kaip ji norėtų, kad iš naujo
čia vėl gyventų žmonės,
džiaugtųsi vaikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-13 16:53:54
Ilgesingas, jaukus...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-13 15:45:12
kažkaip čia problemos su ritmika,
bandžiau skaityti įvairiai, bet
ritmika stringa...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-13 15:24:52
jo senovė...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-03-13 12:50:19
Mačiau molinius tvartus, bet molinių krosnių nesu matęs. (Taip, plytos degtos ir nedegtos iš molio, bet vien iš molio drėbtų krosnių net 20 amžiuje nebuvo). Tad būtų užtėkę pasakyti: "kai krosnyje'" arba "kai įkaitusioje krosnyje".
O šiaip mielas nostalgiškas pamintijimas, pabaigoje net šiek tiek sužmoginus apleistą trobelę:-))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-13 12:37:34
...labai labai labai gražus kūrinys... kaip gyvą regiu tą sielvartingą trobelę...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-13 11:55:35
ilgesys...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-13 11:53:44
Čia, kaip tame mano eillyje:
"Suvargusi troba
Išbarškintais stiklais
Ir ubagišku vidumi
Bet rimta ir turtinga
Savo vidaus istorijų
Epais man praeiviui
Ir dangui kuždėjo
Rimtu veidu
Ar aš iš tiesų tokia
Beviltiškai bjauri
O pats tik stabtelėjęs
Prisiminiau nebeturįs
Tiek galios įžiebti
Apleistosios šypseną
Susmegusiuos sienojuos"...
Tavo kūrinyje jaučiama nuotaika, pakankamai gerai piešiams senos trobos senumas. Tad yra dalykų, kurie patiko, užkabino.