Maitina gerai. Iš viskio stiklinės.
Ir migdo kaip kantrūs pirmagimio autoriai.
Dar leidžia sapnuoti ne vien apie karą.
Beveik įpratau prie begarsės lopšinės
Ir nugara jaučiamo amžino žvilgsnio,
Lyg būčiau išstumtas iš didelio būrio
Vaizduotėje tylinčių tų, kurie turi
Prisukti raktu mano žodį ar žingsnį.
Nesikalbam šiaip sau, be didelio reikalo.
Sapnuojamės, pasivaidenam, nežiūrim
Į veidus, bet tik todėl, kad neturim,
Ir laukiam nubusti pakenčiamo laiko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2007-03-14 09:53:29
Pirmi 2 posmeliai. : O) labai labai.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-03-13 21:44:03
pakenčiamo laiko laukimas...
g e r a i.
ir apie tuos veidus - taikliai...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-13 15:43:15
gražu ir įdomu, tarsi
nuoroda į tai, kad
skubame ir nevertiname
to, kas mus supa.
gražu:)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-13 15:21:28
bus nubudimas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-13 12:57:03
...patiko,ypač paskutinis stulpelis...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-13 11:05:36
paskutinė strofa kiek neharmoninga. bet eilius geras.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-13 10:59:16
Kūrinys į kurį būtina įsigilinti, norint suprasti, ne vien perskaityti. Pirmas posmas patiko. Likusi dalis trūkčiojanti, tačiau įdomybių aptikau ir joje.