j u o d k r a n t i š k a s...
...ant k r a n t o
džiūstantys tinklai
gelmės slaptingą
būtį mini –
u n d i n i ų
saugomi žvejai
vėlai išplauks
į užmetimą
nebe paskutinį - - -
v a k a r u
nueis
per vandenų
nurimusį paviršių
į s e k a m ą
laumių baladę –
virš šnarančių
meldų ar viržių
- - - keliais
tarp marių
ir miško
ribos nesuradę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 20:39:57
~~~~ vienu vingiu tiesiai i megstamiausius (jau vien del pavadinimo:)
Vartotojas (-a): Draugė
Sukurta: 2007-03-10 20:09:11
Kvepiantis žeme, vandens pavasariu :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-10 19:29:33
liuks.
tik "gelmė"- per dažnai naudojama poezijoje
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-10 18:40:35
puiku...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-10 18:04:57
Labai slaptinga, originalu- poetinė šiuolaikinė sakmė.
Įdomu skaityt:)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 17:31:04
sužavėta, labai jausminga
ir gilu, įtaigu ir tikra..
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 17:17:33
neįtikėtinas išjautimas. taip palengva, paviršiumi... vos priliečiant, bet taip giliai ;)