ir poetas III
Gamtos krikštas,
poete, tavo eilėse –
akyse – dvi saulės:
viena iš vakar
kita iš rytdienos.
Glaudžiasi prie
paširdžių senatvė.
Šypsaisi bedante
burna, o žlibom
akim renki
išsprogusius
pavasarius.
- - - - - - - - - - -
Tikiu tavim, tikiu...
Juk tavo Mūza esu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 10:47:04
gražus. paskutinės eilutės pagyvina tekstą.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-09 15:59:50
Unruly,
pabaiga uzvainikuoja tai, kas noreta pasakyti siuo eiliumi
Anonimas
Sukurta: 2007-03-09 15:55:44
iki "------" užtenka, kažkaip
man paskui nebereikia, gražu
bet kokiu atveju :)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-09 13:23:08
neblogai...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-09 13:03:45
Šis jau ir mano akims/ausims/širdžiai tinkamas:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-09 12:11:07
Toks, mano manymu, šiltas ir beveik nepriekaištingas darbas. Beveik iki galo patiko. Tik paskutinės dvi eilutės šiek tiek nuskamba tradiciškai, net ne prastai.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-09 11:57:32
kameja,
malonu, kad patiko ;-)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-09 11:56:55
Ramune,
o kaip kitaip be pasitikejimo ;-)
Vartotojas (-a): Kamėja
Sukurta: 2007-03-09 11:38:30
asmeniškai man labai patiko, net į savo mėgstamiausius pridėjau:) ypatingai pirmas posmelis geras: gamtos krikštas, dvi saulės akyse - labai daug sutelpa į šiuos žodžius. sėkmės:)