Ir vėl kažkas dangop išėjo,
Palikęs praviras duris.
Jau niekad jų neuždarys,
Nors taip dažnai jas darinėjo.
Kitoj erdvėj, kitam laike
Galbūt ir vėl duris jis varstys.
O gal jį baisios šmėklos stvarstys?
O gal...O gal... O gal ir ne.
Gal žvelgs į žemę iš aukštybių,
Gimtų namų dūmelio lauks?
O gal kaip šuo iš skausmo kauks,
Neperpratęs dangaus didybės?
O gal...O gal ten bus tvarka,
Kokios seniai Tėvynė laukia?
Gal net rugiai siūruos išplaukę,
Skambės lietuviška šneka?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-03-18 19:40:22
Išnešiotas širdyje ir tuo nuostabus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-07 23:52:52
...skausmingas,verčiantis pamąstyti...švelniiai prisiliesta prie jautrios temos...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-03-07 15:19:26
Liūdnai juokingas. Patiko dažnas 'o gal...'-taigi,kad nežinom,kaip 'ten' yra ir kaip bus...
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2007-03-07 15:09:48
Jei ne tos šypsenėlės, būtų labai liūdnas... Taip ir suspaudžia širdį iš ilgesio..tų, kurie išėjo.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-07 00:57:38
tautiskumas...
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2007-03-07 00:56:14
Nuostabus kūrinėlis, net ašarą nubraukiau. Viskas metas užsisakinėti bilietus Tėvynėn. Ilgesys ima viršų...