Tavo romantika save
Išsekindavo ties trečiu
Slenksčiu, o aš staktose
Nepalikau švelnumo.
Tik takus skubančius
Slėpdavau žodžiuose,
Žiemas į švilpesius...

Nespėjau užmiršt įkvėpti –
Tas beprotiškas dvelksmas,
Išsprūdęs iš aštrių snaigių
Kampų, užtvindė kertes.

Nebėk, tik išeik
Neišrašytais tekstais.

Liūdni mudviejų
Sąskambiai
Tyla.