Ar tai močiutė, dangaus siuvėja
Tau dovanojo dangų ir vėją?
Ar ji voratinkius įpynė
Į tavo vaikiškas sūpynes?
Tvirtai pririšo prie gimtinės.
Kol augdamas stiebeis į dangų…
Nors nepavirsiu aš kregždute,
Skeltauodege ir grakščia,
Ir neskraidysiu ten – aukštai,
Kur nardo, krykštauja čiurliai.
Aš būsiu vėju ir daina,
Paklydusia rugių lauke…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-28 10:23:35
kregždiškas ir lengvas.
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-02-27 21:19:30
Pirmas posmas labai patiko, antram kažko pritrūko, gal ritmo kaip pirmame. Gražus, grakštus, šiuolaikiškai tradicinis:)