pažadėtoji žemė artėjo
aš ilsėjaus pavėsyje
musės suko ratus
nenuspręsdamos tūpti
ar skristi kitur
prakaitas išmatavęs
nosį
nušoko į dulkiną nebūtį
siena bandė atstumti
vis nugarą
akys merkėsi drėko delnai
laukėm pranašo
su pirmąją ištarme
aš budėjau
o žemė ta
pažadėta artėjo
jau pabudus
visi linksmai
džiūgavo
gerą naujieną
išgirdę
pažadėtoji žemė yra
čia kur stovim
tvirtai įsirėmę
jon kojom
atsikėliau iš dulkių
ir patraukiau
į tyrus
atrasti save
ir tikėjimą savo
parnešti...