Keistas garsas –
Ne vežimo rato džeržgėjimas,
Ne dylančio laiko čežesys,
Ne pakriautėje griūvančio medžio šaknų traškėjimas.
Bet jau girdėtas ir gerai pažįstamas.
Lyg, šokinėjant per bangas, šmėžuojantis horizontas.
Kartais pasirodantis, kartais išnykstantis –
Bet visada esantis.
Kaip tas garsas.
***
Pro šalį praklibinkščiuojančio vienakojo
gyvenimo ramento girgždesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-26 10:26:21
pabaiga mįslingai viską išrišanti ir sustabdanti :) trumpam pamąstyti
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-23 21:29:16
Ne banalus, todėl džiaugiuosi, kad ne apie kokias rožes ar sudužusias viltis rašai. Tikrai pakankamai vykęs ir įdomus kūrinys.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2007-02-23 20:40:24
Toksai ramus ir geras... :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-02-23 19:48:17
Pritariu Giedrei ir Melisai:-))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-23 17:58:56
...vitališkai žavus...
Anonimas
Sukurta: 2007-02-23 17:56:33
idomus