tarsi pagirios rytą nubudus
pasisveikini su kalendoriumi
išsirenki vardą ir pasikrikštiji
juodosios arbatos puodelyje
čia tavo Jordanas
ji pribaigia dar tūnantį
miegą
ir meta į dieną
per stingdantį šaltį
monotonišką sniego murmėjimą
į mašiną greičiau
į kamštį
į gyvenimą
pagirios lieka
ant nevalyto vėl stalo
iki pykinimo likusios
užkandos butelių griaučiai
dienos slenka
o pagirios lieka
tarsi trilerio kadrai
į tolumą
o gal
į nieką