Santrauka:
Tai irgi ne esė, tačiau, kol nėra specialaus skyrelio šį rašinį publikuoju čia.
Aš nenoriu būti originaliu ir nepakartojamu, noriu, kad pasiektų žmones tai, kas jiems praverstų
Vytautas Norbutas
Apie:
Vytautas Norbutas - vienas iškiliausių fantastikos kūrėjų Lietuvoje. Jis neretai vadinamas šiuolaikinės lietuviškos fantastikos pradininku, ir iki šiol jo kūryba pakankamai aukštai vertinama.
Rašytojas gimė 1939 m. gruodžio 24 d. Rietave (Plungės raj.). 1956 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą, vėliau įstojo ir studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. Būsimas rašytojas fantastas besimokydamas paskutiniajame kurse patyrė skaudžią dvasinę traumą, dėl to nebaigė studijų. Metęs mokslus dirbo Kauno respublikinėje „Raudonojo kryžiaus“ sanatorijoje meno vadovu. 1963 m. vedė, išsikėlė gyventi į Kėdainius. Po metų gimė sūnus.
V. Norbutas dirbo elektriku, vėliau Naftos žvalgybos ekspedicijoje, po to skyriaus vedėju Plungės raj. Laikraštyje „Kibirkštis“ (dabar „Žemaitis“), korektoriumi „Tarybinėje Klaipėdoje“ (šiuo metu leidinys vadinasi „Klaipėda“). Nuo 1976 metų atsidėjo vien kūrybiniam darbui.
1990 m. rašytojas įstojo į nepriklausomą Rašytojų sąjungą, buvo priimtas į Žemaitijos rašytojų sąjungą. Tais pačiais metais dalyvavo pirmajame fantastikos mėgėjų suvažiavime Lietuvoje „Lituanicon’ 90“, kuris vyko Kaune.
Iki pat mirties gyveno Kalakutiškių kaime, netoli Rietavo. Mirtis jį pasiglemžė staiga, tyliai ir paslaptingai. Rašytojas mirė 1991 m. balandžio 13 d.
Vytautas Norbutas nekantraudamas laukė savo trečiosios knygos \\\"Samariečiai\\\" pasirodymo, kurią savo lėšomis skubėjo išleisti jo sūnus. Rašė dar vieną kūrinį, sąlyginai pavadintą Svetimų stichijų nelaisvėje. Bet rašytojo gyvenimas sustojo. Liko nebaigti kūriniai ir mįslingos istorijos apie jį.
Kūryba:
Pirmieji apsakymai publikuoti buvo „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnale 1968 m. 1970 m. „Vagos“ leidykla išleido pirmąją autoriaus fantastinę knygą – fantastinę apysaką Nemirtingumo lygtis. Po dviejų metų pasirodė ir antroji fantastikos knyga – Skorpiono ženklas. Joje išspausdinti saviti ir originalūs rašytojo fantasto kūriniai. Apsakymuose atsispindi autoriaus požiūris į žmogų, nors kūriniuose gausu tuo laikmečiu novatoriškų mokslinės fantastikos minčių ir idėjų. Kaip ir daugelis tuo metu kūrusių lietuvių fantastų, autorius nepataikavo privalomai madai liaupsinti tarybinę santvarką, komunizmo privalumus. V. Norbutas visuose kūriniuose akcentuoja žmogaus ir techninės - mokslinės pažangos sąveiką. Dėl to rašytojo apsakymuose ir apysakose nerasime tradicinės nuotykinės fantastikos elementų. Jo kūryba – išgryninta mokslinė fantastika, kurios ilgaamžiškumas slypi kokybėje ir įžvalgume. Fantastas akivaizdžiai orientavosi į ateitį, todėl ir dabar jo kūryba nėra morališkai pasenusi.
Vytautas Norbutas užsiėmė ir vertimais. 1974 m. „Vaga“ išleido jo išverstą V. Savčenkos knygą „Savęs atradimas“. Tais pačiais metais laikraštyje „Kibirkštis“ publikavo dar tuomet tik rašomo fantastinio grotesko \\\"Samariečiai\\\" ištraukas. 1988 m. šio kūrinio fragmentai buvo išspausdinti ir „Tarybinėje Klaipėdoje“. Devintajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje (1986 –1988 m.) apsakymai \\\"Septynių žvaigždžių žvaigždyne\\\", \\\"Pro laiko uždangą\\\" ir \\\"222, Sirijus\\\" buvo publikuoti prancūzų mokslinės fantastikos žurnale „Antares“, leidžiamame leidėjo ir vertėjo Žano Pjero Mumono (jis pats savarankiškai vertė ne vieną lietuvišką tekstą). 1988 m. rašytojo kūryba buvo įtraukta į pirmąjį lietuviškos fantastikos apsakymų rinkinį „Turangitas“, kurį sudarė bene aktyviausias visų laikų fantastikos ir fantastikos mėgėjų judėjimo propaguotojas Gediminas Beresnevičius.
1991 metais, jau po fantasto mirties, pasirodė \\\"Samariečiai\\\" – knyga, kurios autorius nebesulaukė... Samariečiai – pagrįstai pavadinti fantastiniu grotesku. Savitu humoru V. Norbutas projektuoja totalitarinės visuomenės paveikslą. Tai ryški aliuzija į tarybinę santvarką ir partinius veikėjus, kitus asmenis, kurie figūravo tų laikų aplinkoje. Kūrinys nėra pigus ir lengvas skaitalas, skirtas atsipalaidavimui, lengvam laiko „užmušinėjimui”, bet vertingas įdomiu turiniu, verčiančiais pamąstyti skyriais. Dėl aštrios ir neužslėptos totalitarizmo kritikos šis kūrinys daugelį metų buvo leidyklų atmetinėjamas dėl savaime suprantamų dalykų. Autorius buvo priverstas daug kartų perrašinėti groteską pagal leidėjų įgeidžius. Šios ir kitos nesėkmės (patirta trauma po avarijos ir kt.) gerokai atsiliepė rašytojo sveikatai.
Šiuo metu Vytauto Norbuto kūryba yra nepelnytai primiršta. Apie ją užsimena tik lietuvišką fantastiką tyrinėjantys mėgėjai ir skaitytojai, kurie neabejingi tautiečių fantastikos palikimui…
Jei ką domina:
Bibliografija:
Samariečiai : fantast. groteskas (su ne itin linksmais intarpais). - Vilnius : Valst. leidybos centras, 1991. - 232 p.
Skorpiono ženklas : fantast. apsakymai. - Vilnius : Vaga, 1972. - 190 p.
Nemirtingumo lygtis : mokslinė fantastinė apysaka. - Vilnius : Vaga, 1970. - 250 p.
Vertimas:
Savčenka V.I. Savęs atradimas : [moksl.-fantast. romanas] / iš rusų k. vertė V. Norbutas. - Vilnius : Vaga, 1974. - 286 p.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-04-22 13:48:32
Gera, išsami rašytojo charakteristika, labai džiaugiuosi.
Šiek tiek užkliuvo "ir iki šiol jo kūryba pakankamai aukštai vertinama." Galbūt nereikia inversijos arba keisčiau "iki šiol autoriaus kūryba vertinama žanro mėgėjų kaip itin... (čia jau Jūs surastumėte žodį, apibūdinantį rašytojo kūrybą).
Svarbiausia, kad tikslas pasiektas - rašinys iš ties sudomino pasidomėti šio rašytojo kūriniais.
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2007-03-30 08:54:52
esu realiai prisilietusi prie šio rašytojo kito kūrybos aspekto - eilėraščių... todėl labai džiaugiuosi šitokiu domėjimusi - ir toliau tai...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-08 00:36:35
Kai kuriuos pataisymus jau atlikau, atkreipdamas dėmesį į pastabas
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-02-21 11:20:51
Kiekvienas, žinantis kas konkrečiai slypi po šia „skaudžia dvasine trauma", sutiks, jog tai – ne sovietinis žargonas.
Vytautas labai pergyveno, bet kilniaširdiškai atleido kaltininkams...
Labai vertinu Dearnio traktuotę šioje vietoje.
Nieko įžeidaus, bet priminta.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-02-21 01:36:31
Geras mostas, mielas Autoriau. Tikrai ačiū!
Gal kelios smulkmenos.
Kalakutiškės kaimas (vienaskaita).
Sūnus Nerimas Norbutas (Kėdainiai).
Galima net įvardinti, kas stabdė „Samariečius" (net po autoriaus mirties!..).
„Svetimų stichijų nelaisvėje" rankraštis prapuolė, atrodo, rašytojo mirties dieną.
Kūrinio siužetas man yra žinomas (esu skaitęs), nes 6-erius metus teko glaudžiai bendrauti su Vytautu.
LITUANICON-90 metu siūliau įsteigti V.Norbuto vardo premiją geriausiems lietuviškosios fantastikos autoriams. Bijau suklysti, bet atrodo, kad vėliau kažkas yra tapęs net tos premijos laureatu (?).
Rietavo savivaldybė saugo fantasto atminimą (išraiškingas antkapinis paminklas, koplytstulpis sodybvietėje).
Po autoriaus mirties Sūduvos zoninis mokslinės fantastikos klubas (Marijampolės inžinierių namuose) buvo pasivadinęs „Sirijus, 222" (kas yra skaitęs, tas tikrai sutiks, kad labai įžvalgus V.Norbuto kūrinys).
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos archyve yra V.Norbuto stojimo į LNRS pareiškimas, kurį reikėtų pasiskaityti „literatūrologams", mėgstantiems iškraipyti šios kūrybinės organizacijos atsiradimo aplinkybes (pats bilietas atiduotas saugoti sūnui N.Norbutui).