Liečiu tavo šaltas akis.
Jose amžiams nuostaba sustingo.
Kartais sugrįžta paukščiai į žiemą.
Klaida esminė.
Ledija pirštų galiukai.
Varvekliai kabo širdyje.
Numiršta vargšė zyliukė,
Negavus vargano kąsnio.
Akys dainuoja.
Ledai išplaukia.
Į širdį atskrenda zylės
Ir pasilieka pulku numirti...
Luna_
2007-02-20 09:01:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-20 13:58:23
Labai jautri ,nuoširdi tarsi švelni akvarelė čia skamba šviesios sielos melodija...man gražu...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-20 12:21:39
Pavykęs darbas. Ypač paskutinis posmas.