Tai nėra  kūrinio recenzija, nes idėja buvo visiškai kita – pasidalyti pastebėjimais. Be to, čia trūksta kai kurių knygos pristatymui būtinų dalykų...

Kai vieną kartą nuėjau į biblioteką, visų pirma norėjau ten surasti R.R. Tolkino „Hobitą“, kurį aptikau, beje, tik kitą kartą. Tačiau tuometinis „vizitas“ į biblioteką nepraėjo veltui. Vienoje lentynoje pastebėjau tuomet dar negirdėtos rašytojos knygą, kuri buvo tituluota fantastine. Kūrinio autorė – Marie Darriesseq, o romanas pakrikštytas intriguojančiai: „Truizmai arba labai kiauliška istorija“. Apie ką rašoma oranžiniais,  kietais viršeliais knygoje rūpėjo sužinoti nuo to momento, kai atsiverčiau romano anotaciją, todėl netrukus skubėjau į namus.

Pasirodo, kad kūrinyje pasakojama apie pagrindinės kūrinio herojės evoliuciją antiutopinėje visuomenėje. Paskutiniame  viršelyje rašoma:

„Jeigu šią knygą būtų parašęs vyras, jį būtų užmušę“ – vienam laikraščiui pasakė M. Darriesseq, kurios romanas „Truizmai“ Prancūzijoje sukėlė didžiulį susidomėjimą, ginčus „už“ ir „prieš“, buvo įtrauktas į sąrašą kūrinių, pretenduojančių į Gonkūrų ir  Femina premijas, yra lyginamas su F. Kafkos „Metamorfozė“ ir Dž. Orvelo „Gyvulių ūkiu“, buvo išverstas į daugelį kalbų.

Autorės požiūris į moters kūną yra absoliučiai laisvas, galbūt ji galėjo sau leisti parašyti tokį groteskišką ir fantastinį kūrinį apie moters paveikslą. Moteris – romano personažas -  dėsto savo gyvenimo istoriją su nešvankiu naivumu. Ji nenorinti šokiruoti  skaitytojų, bet vis tiek šokiruoja. Labai keisti merginai atsiradę kitimo simtomai: pasibjaurėjimas kumpiu, pomėgis gilėms, vėliau pradėjusios augti papildomos krūtys...

Pati kiaulė taipogi ne paprasta. Ji turi žmogišką sielą, žiūri televizorių, o  mėnulio pilnaties naktį stovi ant dviejų kojų ir verkia, prisiminusi tragišką meilę vilkolakiui Ivanui.

Kūrinyje dėstoma istorija apie herojės siekį tapti pilnaverte visuomenės nare: suprasta, turinčią darbą ir už tai gauti padorų užmokestį. Romano aplinka tiesiog nereali, tačiau europietiška. Regis, aprašomoje valstybėje palaipsniui įsiviešpatauja keistoka diktatūra, kur tarpsta nepažabojama korupcija, tvyroja melo ir pompastiškumo atmosfera ir iškeliamos visiškai kitokios vertybės: griežtos galvijų ir naminių gyvūnų laikymo taisyklės, devalvuota humaniška  sveikatos priežiūros sistema, vyrauja akivaizdus žmogaus teisių nepaisymas...

Knyga turėtų patikti socialinės ir antiutopinės fantastikos mėgėjams. Tai kūrinys, nepretenduojantis į pigų nuotykinį skaitalą, nes romano tikslai visiškai kitokie. Tačiau „Truizmai“  iš esmės atitinka  geros fantastikos reikalavimus. Paskaičius knygą, galima atrasti kur kas daugiau įdomių dalykų ir įsitikinti kuo vertas šis kūrinys.
„Truizmai“ lietuvių kalba buvo išleisti  pakankamai seniai, 1999 m., „Algarvės“ leidykloje.

Įdomaus skaitymo...