Tą apniukusią dieną
Mirties veidas, iškreipta grimasa
Tuščiomis akiduobėmis
Žvelgė į tolstančią sielą.
Bevardė stotis ir geležinkelio bėgiai į prarają
Su paskutiniu vagonu į  kurį įsėsti neteks,
Nebelaukė paskutinio keleivio...
Prieblandos slėny raudonšviesė žvaigždė
Paliko audringą lagūną.
Čia nedegs tai, kas švietė,
Neskambės ir sakiniai netarti.
Kažkur gęsta vienišas kelio žibintas -
Gatvėj rimo paskendus praeivio mintis.
Ant seno apibraižyto stalo
Paskutinė eilė  nykstančio teksto gale
Liko su  rimstančiais daugtaškiais...

Vasario sniege liepsnojo likusių klausytojų ašaros...