Baltas rūkas apgaubia laukus.
Nakties kvapas atneša sapnus.
Rausvos rūdys mano atminty.
Baltos gulbės skęsta užmaršty.
Prie sienos stovintis žmogus.
Ant sienos matantis vargus.
O ten viduj gyvenimas ramus –
Ten už sienos miegantis žmogus.
O džiaugsmo jau nebus, nebus.
Sieloj karas. Siela mirštantis karys.
Sieloj badas – gęstanti šventa ugnis.
Amžiaus karas tarp vilties ir netekties.
Naujas karas dėl senos būties.
Virš sienos blėstantis dangus.
Po sienom žiurkės graužiančios vaikus.
O ten viduj sapnuojantis sapnus –
Ten viduj gyvenimas ramus.
O džiaugsmo jau nebus, nebus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-14 20:37:59
tiesą sakant, kiek primityvokas. rimas, viena vertus, tvarkingas, kita vertus, labai monotoniškas ir neįdomus. įvaizdžiai kai kur itin gremėzdiški, pvz., su tom žiurkėm
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-14 19:52:00
Jausmingas, vaizdus ir daugiaprasmis kūrinys. Vaizdavimas paprastas, tačiau nuoširdus. Visumoje pats kūrinys man patiko. Kodėl? Nors kai kurie įvaizdžiai ir girdėti, tačiau jis (kūrinys) savo tematika pasirodė labai artimas dabar išgyvenamais jausmais, mintimis...