Čia niekas manęs nepaguos nebus karo šūksnių paliaubų
Per mėnesį laumės bėgios nuo tilto leis merdintį plaukiot
Čia skyla ir miršta kiti atomai pasikeičia būviais
Nuo sakalo skrydžio mirtis nuo kardo balandis apkurtęs

Ar skauda ar rauda žvynai nulupdami odą pas senę
Žinai mano Kajau žinai kiek sveria liūdnumas kaip stveria
Skalauja drobes ant kalnų akim gręžia ligą nuo sausio
Žinai kitos Kajau žinai kad ugnį medžioja tik blausią

Gal miega pily gyvūliai gal vyną išgėrė ne žmonės
Bijai šito karo bijai kol ginklas aukščiau negu burės
Bet elnias kraujuotu snukiu taip tragiškai nuveda celėn
Taip tragiškai baigės sykiu ir karas ir maras ir meilės