Dėkoju tau už meilę tyrą,
Kurią kasdieną man teikei.
Už tą beviltiškai svajingą tylą,
Kurią lyg klaidą pamiršai.

Dėkoju, kad mane mylėjai,
Visa širdim, jėgom visom.
Kad mano liūdesiu tikėjai,
Ir ašarom, galbūt net netikrom.

Tariu tau ačiū iš visos širdies
Už vertusį gyventi saldų melą,
Linkiu tau skausmo, nevilties
Ir liūdesio, kuris tave man mena.

Aš nuoširdžiai sakau, atleidžiu,
Gyvenki be manęs toliau.
Tave neapykantos lašais užgraužęs,
Paliks lietus, tau bus lengviau.

Sakau, kad tavo meilė amžina,
Tikiu aš ja tarytum vėju.
Dabar aš būsiu vieniša,
Bet taip geriau... aš nukentėjau.

Ironiškai ištarus ačiū, sakau sudie,
Aš tavęs nekenčiu taip, kaip mylėjau.
Greičiau nuo manęs tu atsiplėšk,
Tapau bloga, kol tavimi tikėjau.

Tu man sakei, kad nemylėjai,
Kad tau buvau aš niekas.
Kai aš kentėjau tu tylėjai,
Nes širdį tau užšaldė sniegas.

Aš išeinu, palik mane ir tu,
Dar kartą paskutinį tau dėkoju.
Dabar pasaulyje viena esu,
Ir savanaudiškai kovoju.