Santrauka:
Asmenybės metafizika
Kaip miros dūmas
Viešpaties vėjy,
Kvailys su šuva/be šunies,
Gyvent ir atrasti išėjęs
- (nežinia tik, ar ras) -
Alchemiko rūmas.
Ištirpęs vaškas
- nei antspaudas, anei šašas -
Raidė Tėveliui smilkiny.
Neatrastas,
Kvėpuojantis
- vos tikras -
Lelijoj ašara
ir
Rosa Mundi* taip sirpi.
Sugerta rasa,
tik
Angelo rūbas:
Ir Raktai nuo Durų,
Kur Hermio Taurumas...
Tenai mane rasi --
* Rosa Mundi [sk. roza mundi] - iš lot. klb. "Pasaulio Rožė".
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-11 03:48:19
Savitas, bet ne visai lyriškas kalbėjimas, nors ir esama elementų, kurie patvirtina, kad kūrinyje yra lyrikos užuominų.
Tekstas gana filosofiškas, tačiau jame neprapuola poezija. Daug užuominų, yra simbolių, kuriuos įžvelgiau kitaip.
Visuma: patiko.