Užsimerkite virpančios akys,
nusisukit sušalę mėnuliai -
nepadoru jums čia žiūrėti.

Tuoj pradėsim absurdo spektaklį:
tu vėl būsi plėšri išbadėjusi hiena,
o aš – plika it kaulas tavo vakarienė.

Tik meldžiu, nebekandžiok man kaklo –
skarele nebenoriu ryšėti.

Ir kasnakt vis tas pats.
Pailsėsiu, kol vėl neišalkai.