Santrauka:
Šįkart mąsčiau apie kaltę ir atleidimą.Kokia didžiausia bausmė, sunkausia atgaila žmogui, išdavusiam save?...
Atgaila
Pamiršk, kad buvo tas vakaras. Ruošei absurdo valgį, dėliojai vakarienei beprasmybės lėkšteles su nepasisekimais ir suluošintom svajonėm.
Pamiršk, kaip pilstei aitraus skaudulio vandenį, sugežusį pykčio vyną į praradimų puodelius.
Pamiršk, kad tiesei išdavystėmis sulietą staltiesę.
Pamiršk- dėliojai savęs niekinimo įrankius.
Pamiršk, kad įsileidai naikinimo geismu degantį svečią.
Pamiršk - klausėtės veidmainystės giesmių.
Pamiršk- žiūrėjote parsidavusios baimės spektaklį.
Pamiršk, kaip šokot pavydu pasaldintą lėtą.
Pamiršk- atidavei svečiui susuodinti pavargusį savo kūną.
Pamiršk, kaip jis pasityčiojo iš tavo svetingos nevilties.
Pamiršk- sielą tampė traukuliuoti demonai.
Pamiršk, kaip mazgojai šleikštulį nuo akių..
Tavo vienintelė, sunkiausia atgaila- Pamiršti Tą Naktį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-06 18:32:50
Truputėlį kliuvo tas besikartojantis Pamiršk. Bet gal taip turėjo būti?
Anonimas
Sukurta: 2007-02-06 17:43:55
Na ne viską galima pamiršti,
bet pasistengt užmiršt verta...