Tartum berankis vaiduoklis
medis be žado stovi
audros nuplėštom šakom :
vėjas
pro šalį pralekia -
nė nepakalbina ,
paukštis
pro šalį praskrenda -
nebenutupia ,
žmogus
pro šalį praeina -
apie kirvį galvoja ...
Vien tik lietus
žaizdotą kamieną glosto
ir tiki bundančiom atžalom...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-24 16:10:14
gerai rašote:))
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-06 11:30:45
Graži mintis ir, kaip pastebėjo aliuziją į vienišą ir palūžusį žmogų. Patiko idėja, tačiau tik pusėtinai patiko pats kūrinio pateikimas.
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2007-02-06 11:25:25
Kvepiantis pavasariu... Autoriui patarčiau rašyti be žodelio "ne", tada bus dailiau. Pvz. "nė napakalbina"> kitus kalbina. Tiesiog "ne" niekur neveda - savotiška siena, užsidarymas, o mintys turi būti tekančios, nešančios, keliančios, banguojančios.