Čia bijai ūžesių, virpesių ir kaminkrėčių rojaus
Neskalauji alkūnių po tėvo sodinta magnolija
Kvieties vėją išgerti į jūrtą su pilvo šokėjom
Kibirais rašaluojies, o plunksnos sau pačios rujoja

Verčia žemė kanopas kai mato kas eina kas šaukia
Susitikim balandy geriausiai jo kūno per vidurį
Šitaip liečiamos mūzos skalaujamos elnkraujiu verkia
Alsavau be peties be tavęs mano prince užmigome

Prarūkysi mane kaip per amžius prarūkomas Amen
Tris matavimus vaško suspausiu į riterio ledo figūrą
Šiandien nieks nenutuoks apie pasakas dvylikto vanago
Šiandien riešus skalausim po tėvo sodinta magnolija