Nedrąsiai žodžius išbučiuoju
Prieš segant eilėraščio pynėn.
Mačiau, kaip jie rytą rasoja
Alyvų žiedais pirmutiniais.

Kaip dera, kaip džiaugias, kaip šneka
Tvarkingai eilutėm sustoję,
O kartais visai šalia lekia,
Pagaunu – lape sudėlioju.

Eilėraščiu tampa sugulę
Ir mamą pasveikinti ruošias.
Žodžius dovanosiu Motulei –
Per juos Ją gražiai išbučiuosiu.