Apgaubia žemę sutemos rugsėjų
Ir byra žvaigždės vienišos pernakt...
O ankstų rytą tu kaip Prometėjas
Skubi mokyklos žiburius uždegt.

Rasotą saulę per gimtinės žemę
Neši į klasę ant sąsiuvinių
Ir pradedi prasmingą naują darbo dieną
Tarp nuostabiųjų savo mokinių.

Parodai kelią iksų begalybėj,
Tėvynės meilę įskeli širdy.
Ir kiekvienoj pražydusioj alyvoj
Po penkialapį žiedą atrandi.

Išdalini save po kibirkštėlę,
Nes tu žinai,
Kad vieną rytą vėlei
Pakils į saulę tavo mokiniai...