paskutinės eilutės stipriausios.

pamačiau viziją - miražą, tarytum posapokaliptinio pasaulio epizodą. Patiko. Ypač:
Pasmerktas sėdžiu prie laužo ugnies
Akimirka skausmas gilus nuskambės.
Negirdės netgi jo Dievas,
Paskutiniu metu, Jis labai užsiėmęs.

Tačiau kliuvo klaidelės, kurios šiek tiek sudarko kūrinį: po ugnies turėtų būti skirybos ženklas, greičiausiai kablelis, o žodis akimirka sakinyje, ko gero, turėtų būti su nosine.
Pirmame posme reikalus tvarkyčiau taip:
Smėlis ir kepinanti saulė,
Skorpiono skausmingas gėlimas -
Juk tai apgaulė,
Troškulys begalinis
Ir gundymas velnio.

Išvada: kūrinys geras, bet ne pats geriausias.