Staiga pravirko vaikas,
tau verksmas jo - kaip muzika graži.
Ir štai atėjo tavo laikas –
dabar mamytė jau esi.

Kai atsibus iš tamsumos naktinės,
jį rankos tavo glostyti norės.
Priglausk galvutę prie krūtinės,
iš laimės spurdančios širdies.

Tu paskaityk jam pasakėlę
ir jam lopšinę padainuok.
Iš džiaugsmo blizga ašarėlė,
nubrauki ją, nusišypsok.