išmylavai, vienatve,
tu mane.
žalsvai suspindo
akys ne katės,-
tavo.
kiek kainuoja laimė
kai esi vieniša?
paleidau šypseną
kaip kanarėlę.
sugauna paštininkė-
įduoda laikraštį.
o ten:
žemės drebėjimas,
karas, infliacija,
cunami...

sukasi dienos
kaip malūno sparnai
prieš vėją, pavėjui
ant bangolaužio,
šalia bažnyčios
be kryžiaus
su gaideliu
ant smaigalio.

protestantų žemė!
plaukia jūrmylės
skrybėlių pro mane.
- - - - - - - - - - - - - - - -
vienatve, ar užvilksi man
baltas pirštines,
vietoj darbinių juodų?

išmylavai mane,
nenori paleisti?
pažadėk nedaug, -
tik tiek kiek verta
laisvės sekundė
deimantinė.