Tik Tau skiriu šitų žodelių vėrinį,
Surištą tik jausmų ir ilgesio gija.
Pakabinu minčių perliukų skambesį
Po vieną – posmelių įvėrimuose...

Tiktai dar nepatyrusią manęs aš apgaubiu suplyšusia,
daug mačiusia gyvenimo skraiste,
kuri pro savo neteisingą rimą košia
ir šiurpina dar nepatyrusią manęs.

Teleidai žvilgsniu priartėti prie tavęs,
Išsaugoti, kol gyvas, tik atvaizdą ir rožes.
Vaizduotėje iš šonkaulio nusikaliau
tik tavo profilį su šypsena žavia.

Kaip gaila, kad neleidi prisiliest ranka.
tegu nudegt ir suanglėti pirštams tektų,
Aš pasirinkčiau lėtą laužo liepsną,
Kad kuo ilgiau liepsnočiau dėl tavęs.