Beprotybė

Sudaužiau akis į tamsią tylos sieną,
Venas perrėžiau ignoravimo stiklu.
Šianakt mirė mano siela,
Pavirtusi šešėliu baltu.

Neradau aš sau ramybės,
Blaškiausi tarp labirintų tamsių.
Vieną kartą lemta gimti
Ir mirti garbingu būdu.

Pasirinkau aš klaikią mirtį,
Tarp puvėsių ir kraujo klanų.
Be sielos, tik beprotybė lieka,
Tad gyvenu tarp sienų minkštų.
smilgužė

2007-02-01 11:50:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-02-01 12:23:41

Girdėtos, jau nebešviežios variacijos gyvenimo - mirties tema. Pasistenk truputį daugiau paieškoti naujų konstrukcijų, vaizdinių, išsireiškimų, metaforų...