Atėjo laikas man numigti
ir degti danguje žvaigžde.
Visas bėdas ir nuoskaudas palikti,
laimingu tapti margame sapne.

Pamiršęs viską aš keliauju jūra
ir glostau mėlynas bangas.
Sapne tiek daug stebuklų būna,
į juos tiesiu pavargusias rankas.

Kasnakt pagaunu aš stebuklą,
aš juo džiaugiuos ir jį myliu.
Deja, gyvenime juk taip nebūna,
atmerkiu aš akis ir nieko neturiu.

Ir taip kasdien, kas naktį laukiu
minkštos pagalvės ir sapnų.
Akis iš nuovargio užmerkiu,
stebuklų jūroj vėl plaukiu.