Kokia mada –baltom eilėm pridribę...
Nejau rimuot, ritmuot nesugeba poetai?
Poezija, tapai tu prozos lygio
Arba kažkoks beskonis vinegretas

Kadais nakty prie drumzlinos švieselės
Kai groja įkyriai namų svirpliai
Palaima būdavo –nes parėjai sušalęs
Ir šilumą poezijoj radai.

Dabar atbėgęs po darbinio bumo
Su didžiule iškvaršinta galva
Skaitai ir nejauti gražumo –
Apie bet ką, bet kaip ir bele ką.

Aš noriu verkiant patylom grožėtis
Palietus ją kaip visad atsargiai
O ten – tik sieros valgančios iš lėto
Arba kokie akių vielos lašai