Banalus dangus - banaliam tau

Santrauka:
Netyčiukas....
Ar dangus verkia, kuomet jį rėžia sparnas
Kuomet jis puola į paines piemens žabangas
Jei neverkia, tai ką atspindi ašaros išlietos
Kuomet tyroms mintims nelieka vietos
Kodėl paskausta galvą vien nuo žvilgsnio
Kas dangui išpranašavo upę pykčio..:
Kam patikėta dangaus didybė
Iš kur tas aukštis.. iš kur stiprybė
Gal ten ne vien tik debesys ir rūkas:
Būrelis laumių vartos, sukas..!
ich_liebe_dich

2005-06-13 16:40:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ich_liebe_dich

Sukurta: 2006-05-20 16:56:45

man patiko priespaskutine eilute:)

Vartotojas (-a): Tina Rein

Sukurta: 2005-06-16 07:28:41

Naivokas... Vietom nieko, bet visumoj...

Vartotojas (-a): Apytiksliai

Sukurta: 2005-06-15 09:27:00

Laumės labai netikėtos, man gal truputį ne vietoj, bet iš kitos pusės visai ir skaitosi.

:

Sukurta: 2005-06-14 11:52:08

Pavadinimas tikrai paryškintai banalus.
Pats darbas veržlus, skoningas :)