Santrauka:
Juk gyvenimas tarsi scena - vis reikia užleisti vietą.
Į sceną nereikia
Trapiais sužlugimais blaškausi
Ten nėra erdvės
Į kurią pasislėpti einu
Ieškokite vaiko
Kuris dar melais nesiprausęs
Neturi lyties
Bei medalių dažytų auksu
Jis bus savimi
Ir tikės kad tyrumas gyvena
Sužlugęs atgims paprastai
Lyg tai būtų tiesa
O aš lietumi
Išlinguosiu palikdama sceną
Karštai įtikėjus į tai
Kad ji šauks vis mane
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-01-24 19:48:08
Eilėraštis pačiupinėja giliau kai skaitai tarp eilučių...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-24 16:57:36
Labiausiai pasisekę du pirmieji posmai. Paskutiniąjame pasisekusi pradžia: "O aš lietumi
Išlinguosiu palikdama sceną". Trečiąjame posme kažkas užkliūna. Gal ritmas, gal truputį tiesmukas, tik papildantis tai, kas išreikšta trečiame stulpelyje. Galutinė išvada - eilius nėra blogas.