Tas kasdienybės konkretumas
Be galo vargina mane.
Jaučiuosi kaip bėgikas maratone,
Šiame materialiame laike.
Geriau sėdėti,
Medituoti,
Ir nesijausti vienišam.
Norėčiau tau švelnumą savo duoti,
Bet nedrįstu.
Deja...
Už lango vėjas duodas –
tartum patrakęs vaikas savo kambary.
O man viena mintis gyvent neduoda:
Ar tu mane myli?