Aš turiu savo princą ir sakalą juodą
lietingai grūmojantį žirgui

Prarajos gylį verčiantį princą ant savo
Peties

Dar du tūkstančius mylių per stepes
Ir vieną šimtosios per tiltą

Aš turiu savo princą galbūt ties šaknim
platesnėm dykumoj

Tris ąsočius ir šaltkrėtį naktį ar uolą
Nurimti

Sumedžiojamą grobį ir princą tarp
Smėlio kupros

Šiam lošime kauliukai senokai nekrinta
Jis keliautojas dykuma
Linijos blunka delnuos.
Čia užstringa tikriausiai užstringa
Maži smėlio kubeliai gyvybės trasoj.