Piktai ir jau šaltai jos veidas žiūri
laike paklydęs vargęs ir sulysęs
tiek daug iškankintas
naktin sutalpintas
akim sausom dejuojantis
ir lūpų žodžiais pintas.

nuo krūmo ant krūmo
siūbuojančiam sausy
sausra bežiedė skęsta

Blankstienos vis linksta į žemę net krinta
po vieną po dvi po kelias.
Lyg adatų pirštai ją sausą apspintą
ir šoka viršum kol lietus atsiras.
Dejuojantis, tylintis, tuštumai grojantis.

nuo stiebo ant stiebo
be garso sausra
atšoliuojantis

Ištroškę mes ašarų dūstam svaiginami
drėkstančio gūsio benamių lašų
liepsningą mūs sausrą jau gydyti imasi
tapyti rankomis lašai kurie per greitai
džius

džius

d
ž
i
u
s...

Nuo lašo lig ašarų
degantis skruostas