Iš tavo rankų – gėrio šaltiniai.
Nebeskandink. Nereikia.
Juodvarnis juodas padangę gryną
užstojęs savim prakeikė.
O tu atbėgai rankas ištiesus –
Padėsiu, aš tau padėsiu,
Jei ten, kur švyti sidabro šviesos,
negrįžt man pažadėsi.
Ir apkabino liekna liepelė
lyg užsispyrusį vaiką,
nors nežadėjau iš juodo kelio
ten vėl atgal nepareiti.
Ant mano kaklo – karoliai kartūs –
uogos šermukšnio raudonos,
bet tavo rankos, žinau, ne kartą
atneš dar man saulės ir duonos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-01-24 21:59:02
Išjaustas, išnešiotas širdyje. Nors ir asmeninis, bet ir kito jautresnio žmogaus širdį šveliai paliečiantis. Tik reikėtų sutikti su Ramunės pastabėlėmis. Ji pataisytų, jei paprašytumėt:-))