Išjungdami dienos šviesas,
Nutraukdami laukimo virvę,
Žiūrėdami lyg piešdami paveikslą,
Paliesdami nustebinam žvaigždes.

Ant lovos krašto krenta tavo rūbai,
Užsidega pasaulis, o aplink tyla,
Kai nusišypsai, aš lyg vaikas raudonuoju –
Tu prieš mane lyg ši naktis nuoga.

Apsikabindami suliejam dvi spalvas į vieną,
Bučiuodami jas dažom raudonai.
Mažytė tu, ir mano karalienė, –
Aš pasakau, ir nuskamba šiltai...