Kai laikas ateina į niekur –
Matau tavo užmirštą veidą.
Išpylęs degtinę ant turko
Aš nuokalnėn vėl pasileidžiu.

Ir viskas gerai – kaip atrodo,
Ir viskas blogai – kai troškina.
Aš nekenčiu meilės Sokrato,
Tik myliu be proto tėvynę.

Bet stabdžių nėra be likimo...
Jei gimęs pavasario vėjy,
Prakeiki žvaigždėlapį savo –
Eini pasitvatint rugsėjy.