visą naktį
migruojantys daiktai
muš sapnų būgną

ne per garsiai
kad prisimintum –

kiekviena sekundė
nutoldama
juoduojančiu taškeliu
grįš 
nutūps varnu
ant peties

žiūrėsi
į grobį jo snape

ach dienos plėšrūnės

vienas
kitas
dar kirtis snapu –
ir išnyks paskutiniai
daiktų – žmonių
kontūrų likučiai