Čia bus traktatas apie du didžius matematikus ir jų išradimus.

Iš karto įspėsiu: jeigu domitės branduoliais, galite net neskaityti, nes jokių branduolių čia nebus. Tais senais laikais, apie kuriuos čia pasakojama, jie dar nebuvo išrasti.

Gyveno 19 amžiuje du matematikai: Pirsas ir Šėferis. Jie atrodė kaip solidūs 19 amžiaus matematikai. Šėferis turėjo garbanas, kurias kratydavo per savo paskaitas. Pirso veidas buvo rombo formos, bet tik todėl, kad jis buvo kilęs iš Indijos. Šis faktas palengvindavo tų laikų autistams pajusti empatiją Pirsui, nes užtekdavo tik pajusti pagarbą Indijai.

Aišku, Šėferis net nenumanė, kas ta Indija. Jis buvo liūdnai pagarsėjęs savo geografijos žiniomis, kai išvadino savo kolegas matematikus arabais ir kai atsisakė į paskaitą priimti studentus iš Rusijos, nes nemanė, kad jie egzistuoja. Bepigu juoktis iš geografijos neišmanymo, kai pats gerai išmanai atstronomiją. Todėl Pirsas nesijuokė. Jis visai nieko nenutuokė apie astronomiją, net nežinojo, jog blynus reikia kepti, o ne virti.

Visi manė, kad Pirsas tik kopijuoja Šėferį. Tie, kurie norėjo pagirti Pirsą, sakydavo, kad jis labai tiksliai kopijuoja. Pirsas kvailai nutylėdavo, ką jis mano šia tema. Šėferis tą patį nutylėdavo protingai ir pritraukdavo dar daugiau klausytojų į savo paskaitas.

Šėferis juos pritraukinėdavo įvairiais būdais. Pvz vieną kartą jis išsirengė nuogai ir tuo pašiurpino dievobaimingus 19 amžiaus kalvinistus ir sukrėtė iki sielos gelmių 19 amžiaus branduolių išradėjus. Šis faktas paaiškina, kodėl branduoliai buvo išrasti beveik šimtmečiu vėliau. Elektrogotų sukrėsti negalėjo, nes juk, kaip visi žinome, elektra susidaro, kai branduolys jungiasi su hercu ir išspinduliuoja plutonį, kuris mums, žmonėms, yra nuodingas.

Pirsas tokio populiarumo niekada nesusilaukė. Jis per savo paskaitas neišsirenginėjo, tik vaikščiodavo pasagos formos trajektorija. Kartais į jo paskaitas niekas neateidavo, bet jis vis tiek skaitydavo paskaitas tuščiai auditorijai, nes buvo suplanavęs skaityti. Dažniausiai ten sėdėdavo tik talentingasis Chrisas Pohlas, norėdamas išvengti supuvusių pomidorų, grupuotė autistų, norinčių pajusti empatiją, ir keletas netyčia atklydusių Turmanto didžiavyrių.

Vieną dieną buvo gražus oras, įdomu, ar išsilaikys iki savaitgalio. Bulvės pabrango. Bet tai buvo niekis prieš didžią naujieną. Ogi Šėferis išrado Šeferio štrichą! Visi nudžiugo, išskyrus kampe susispietusius branduolių išradėjus, nes jie vis bandė išrasti branduolius ir buvo nutarę nebekreipti dėmesio į Šėferio išsišokimus. Šėferio štrichas buvo daug naudingesnis išradimas negu branduoliai: juo buvo galima paneigti konjunkciją! Niekas iki tol net su žiburiu nenumanė, jog įmanoma paneigti konjunkciją. Žmonės buvo priversti gyventi su ja visą gyvenimą.

O Pirsas po kelių dienų išrado Pirso strėlę. Ją naudojant buvo galima paneigti disjunkciją. Nors disjunkciją paneigti buvo žymiai sunkiau negu konjunkciją ir disjunkcija buvo žymiai labiau verta paneigimo, vargšas Pirsas pripažinimo nesusilaukė nė su žiburiu. Pirso strėlė buvo aprašyta tik kaip tobuliausia Šėferio štricho kopija. O Pirsas ir toliau skaitydavo paskaitas tuščiai auditorijai ir tuo nė kiek nesiskundė, jeigu norite žinoti.