O buvo viskas taip gerai,
likimas laimę siūlė...
Kodėl anksti tu išėjai? –
nuoskauda sieloj guli.

Tarsi pušis likau viena
plynam lauke bešakė.
Malda pavirtusi daina
į dangų tiesia taką.

A a a a a a...

Širdžiai nereikia švenčių jau,
tyloje skausmą gedi,
nes bijo ji: žodis užgaus...
Vienatvė jos – bežadė.

Aplodismentų ir gėlių –
seniai, seniai nereikia.
Nėr lūpų tų, kur tartų „myliu“,
rankų švelnumą seikėt.

A a a a a a...

Tarsi pušis likau viena
plynam lauke bešakė.
Malda pavirtusi daina
į dangų tiesia taką.