Atvėrė ruduo vėjų skrynią
Ir nugrindė lapais takus.
Jis šviežią abišalę trynė
Tokiais pagardais kaip medus,
Jis šoko garais kvapo mėtų,
Kai derlius parėjo namo.
Jis nebenorėjo skubėti –
Sustoti, stebėti, svajot.
Gal tu pastebėsi tuos ženklus,
Kaip keičias sezonas ir tu?
Norėtumi skrynią uždengti
Tada, kai jautiesi lapu?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2026-09-22 17:49:41
Pritariu Ramunei
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-09-22 10:56:17
Netikėtas ir džiuginantis formos pasikeitimas! Šis tekstas kvėpuoja visiškai kitokiu, skaidriu lengvumu. Atverta vėjų skrynia ir tie rudens skoniai kuria jaukų vaizdą. Stipri eilutė „Sustoti, stebėti, svajot“ – keturių ramių būsenų harmonija, kviečianti skaitytoją iškvėpti ir neskubėti. Ačiū už šį šviesų rudens ženklą.