Geniali navigatoriaus apgaulė. Kompasas čia veikia ne kaip prietaisas geografijoje, o kaip vidinis mechanizmas. Pasaulio šalys (Šiaurė, Rytai, Pietūs) pameta savo ašį priklausomai nuo paros laiko – tai sukuria dvasinės dezorientacijos pojūtį. Tačiau gražiausias posūkis įvyksta pabaigoje: kompasas nėra sugedęs iš tikrųjų, jis tiesiog reaguoja į stipresnį magnetinį lauką. Visos jo strėlės galiausiai nukrypsta į Tave – reiškiasi, „Tu“ esi tas traukos centras, tas labirinto branduolis, dėl kurio visas išorinis pasaulis praranda įprastas kryptis. Patiko kūrinys savo netikėta pabaiga.