rudens pavakarys…
matau, kaip gęsta saulė voro tinkluose,
kur ji paliečia vandenį –
laikas sustoja.
–
mėnulio valtelė tyliai plaukia,
jos atspindyje – mano veidas
Stebimas saulėlydis per voro tinklą, kol paliečia vandenį su mėnulio valtele per veidrodį kuria ramų foną egzistenciniams apmąstymams. Nors ir žinomi vaizdiniai, bet gražu ir tapybiška. Vis dėlto,
reikėtų atsisakyti vienos saulės.
Dar užkliuvo labai abstraktus ir per daug aiškus viskas. Galima būtų užbaigti kuo nors konkretesniu, apčiuopiamu ir netikėtesniu…
rudens pavakarys…
matau, kaip gęsta saulė voro tinkluose,
kur ji paliečia vandenį –
laikas sustoja. –
mėnulio valtelė tyliai plaukia
per veidrodį,
kuriame – mano veidas
P. S. Autoriaus prašymu kūrinys pataisytas.
(2026-09-07 14:12)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): pavėjui
Sukurta: 2026-09-07 15:57:40
O jeigu imtumėte tik saulę voratinklyje ir išvystytumėte jį per visiškai kitokią, ne tokią nudailintą patirtį?
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-09-07 11:44:09
Kas tas viskas?
Jei skyryba, tai norėtųsi pilnos:
matau,
vandeniu – (arba,)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2026-09-07 11:43:56
Stebimas saulėlydis per voro tinklą, kol paliečia vandenį su mėnulio valtele per veidrodį kuria ramų foną egzistenciniams apmąstymams. Nors ir žinomi vaizdiniai, bet gražu ir tapybiška. Vis dėlto,
reikėtų atsisakyti vienos saulės.
Dar užkliuvo labai abstraktus ir per daug aiškus viskas. Galima būtų užbaigti kuo nors konkretesniu, apčiuopiamu ir netikėtesniu…
rudens pavakarys…
matau, kaip gęsta saulė voro tinkluose,
kur ji paliečia vandenį –
laikas sustoja.
–
mėnulio valtelė tyliai plaukia
per veidrodį,
kuriame – mano veidas
P. S. Autoriaus prašymu kūrinys pataisytas.
(2026-09-07 14:12)