Ir man dvejopai. Vienaip – dalinam tą meilę, skalsiai, po trupinį, bet visiems.
Kitaip – sulaužom, klaidingai vildamiesi, kad tai dalinama, kad tos skeveldros kažko vertos. O ne – meilė – tai visuma, kad ją pajaustum tik visą.
Man labiau patiktų pirmas variantas.
Gera miniatiūra, kuri verčia pagalvot.
Poetinis blyksnis, kurį galima perskaityti net dvejopai. sulaužom meilę… – galbūt sudaužom ją per skausmą tam, kad išsaugotume bent tai, kas joje buvo gražiausia. O kas lieka po sudužimo – prisiminimų akimirkos – lyg trupiniai.
Bet galima skaityti ir kitaip: sulaužom meilę... po skalsų trupinį ir dalinamės ja taip taupiai, kad jos užtektų ilgam.
O paskutinė eilutė netikėtai perkelia į rudenėjančios gamtos vaizdinį ir atveria dar vieną potekstę – ant rudenėjančios žolės meilės trupinys nukrinta rasos lašu, kuriame, rodos, telpa visas pasaulis, gal net ašara.
Žavus blyksnis, įtaigus pavadinimas daug apjungia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žemaitukė
Sukurta: 2026-08-31 22:27:03
Smagu, kai kiekvienam tenka jos lopinėlis.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-08-31 08:56:10
sulaužom šiuo atveju man prilygsta kalėdaičio dalinimui per Kūčių vakarienę.
Vartotojas (-a): Giaušė
Sukurta: 2026-08-30 13:49:55
Ir man dvejopai. Vienaip – dalinam tą meilę, skalsiai, po trupinį, bet visiems.
Kitaip – sulaužom, klaidingai vildamiesi, kad tai dalinama, kad tos skeveldros kažko vertos. O ne – meilė – tai visuma, kad ją pajaustum tik visą.
Man labiau patiktų pirmas variantas.
Gera miniatiūra, kuri verčia pagalvot.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2026-08-30 11:40:53
Poetinis blyksnis, kurį galima perskaityti net dvejopai.
sulaužom meilę… – galbūt sudaužom ją per skausmą tam, kad išsaugotume bent tai, kas joje buvo gražiausia. O kas lieka po sudužimo – prisiminimų akimirkos – lyg trupiniai.
Bet galima skaityti ir kitaip:
sulaužom meilę... po skalsų trupinį ir dalinamės ja taip taupiai, kad jos užtektų ilgam.
O paskutinė eilutė netikėtai perkelia į rudenėjančios gamtos vaizdinį ir atveria dar vieną potekstę – ant rudenėjančios žolės meilės trupinys nukrinta rasos lašu, kuriame, rodos, telpa visas pasaulis, gal net ašara.
Žavus blyksnis, įtaigus pavadinimas daug apjungia.