Įdomiai čia visi diskutuoja, bet... tai tiesioginis išsakymas, pastebėjimas, nėra paslapties. Aišku, ne taip lengva pagauti haiku. Kažkaip spindinti jūra ir mėnulio auksas – panašus vaizdelis, norėtus kitokio paveikslėlio.
spindinti jūra
liejasi mėnulio auksas –
širdies tvinksnis
Pirmos dvi eilutės kuria krintančios mėnulio šviesos ant vandens vaizdą (realiai – nuostabus vaizdas ir jausmas), o man tiesiai į širdį staiga peršoka į asmeninę interpretaciją, paaiškina, ką reikia jausti. Norėtųsi išlaikyti haiku realumą (per vaizdus) iki galo.
spindinti jūra
srūva mėnulio šviesa
tiesiai į delnus
Tekstas techniškai tvarkingas ir melodingas, bet jame trūksta geliančio tikrumo, nebanalaus posūkio. „Mėnulio auksas“ – tai vienas iš pačių dažniausių, labiausiai poezijoje nusidėvėjusių įvaizdžių. Mėnulio šviesa, vadinama auksu arba sidabru, buvo itin populiari XIX a. ir XX a. pradžios romantizme, todėl šiandien skamba šiek tiek archajiškai ir nuspėjamai. „Tiesiai į širdį“ – tiesioginis emocijos įvardijimas poezijoje dažniausiai susilpnina patį potyrį. Vietoj to, kad skaitytojas pats pajustų tą emocinį pliūpsnį per vaizdą, jam tiesiog konstatuojamas faktas („man skaudu“, „man gera“, „į širdį“).
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2026-08-07 16:40:12
Nesvarbu, kur liejasi tas auksas, svarbiau, kad jį matom ir jaučiam...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2026-08-06 19:48:51
Įdomiai čia visi diskutuoja, bet... tai tiesioginis išsakymas, pastebėjimas, nėra paslapties. Aišku, ne taip lengva pagauti haiku. Kažkaip spindinti jūra ir mėnulio auksas – panašus vaizdelis, norėtus kitokio paveikslėlio.
spindinti jūra
liejasi mėnulio auksas –
širdies tvinksnis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2026-08-06 13:31:55
Pirmos dvi eilutės kuria krintančios mėnulio šviesos ant vandens vaizdą (realiai – nuostabus vaizdas ir jausmas), o man tiesiai į širdį staiga peršoka į asmeninę interpretaciją, paaiškina, ką reikia jausti. Norėtųsi išlaikyti haiku realumą (per vaizdus) iki galo.
spindinti jūra
srūva mėnulio šviesa
tiesiai į delnus
Moderatorius (-ė): pavėjui
Sukurta: 2026-08-06 12:27:56
Tekstas techniškai tvarkingas ir melodingas, bet jame trūksta geliančio tikrumo, nebanalaus posūkio.
„Mėnulio auksas“ – tai vienas iš pačių dažniausių, labiausiai poezijoje nusidėvėjusių įvaizdžių. Mėnulio šviesa, vadinama auksu arba sidabru, buvo itin populiari XIX a. ir XX a. pradžios romantizme, todėl šiandien skamba šiek tiek archajiškai ir nuspėjamai. „Tiesiai į širdį“ – tiesioginis emocijos įvardijimas poezijoje dažniausiai susilpnina patį potyrį. Vietoj to, kad skaitytojas pats pajustų tą emocinį pliūpsnį per vaizdą, jam tiesiog konstatuojamas faktas („man skaudu“, „man gera“, „į širdį“).