Laiškų negaunu, nerašai. Ko pamiršai?
Namai lyg tyrai, šilumos mažai.
Lange įstrigusi, šalvena žiburys:
Sugrįžk, sūnau, pralinksminsi duris.

Aš pasenau, tik atbalsis šeimos,
rauda apuoko... Naktyje dejuos
mintis: Kokiais tu nuklydai keliais.
Nors retkarčiais į širdį įsileisk.

Nesutrukdysiu tau, iš pašalės
žvilgsniu nuprausiu, vėl galės
senatvė siaustis savo laukimu,
kol Viešpats pasakys: „Gana. Imu“.

Tiktai bijau, nebus šalia tavęs,
kas paskui karstą mano meilę neš?
Laiškų negaunu. Nerašai. Neaplankai.
Supau tavęs tiek daug, turiu... ma-ai.

https://suno.com/song/39832e72-0b79-4285-80f1-89759642a795